DM info: Susirinkimas 2005-12-06
Laba:)
Antradieni (06-12-2005) vyko bendruomenes susitaikinimo pamaldos ir Misios. Aukojo br. Pijus OP ir kun. Kestutis is Elektrenu.
Pasidalinimai:
Nu nezinau, as galiu pasakot, dziaugtis rasyt, bet kazko rimto nezinau..siaip man tai buvo vienas is prasmingiausiu susirinkimu...gera buvo suzinoti is zmoniu tai, ko dar nezinojau, ne dabar galesiu taisytis , bent jau stengtis taisytis.... drasus zingsnis man buvo ispazintis. esu pasiryzus keistis ir jau dabar stengiuosi:) gera buvo matyt, kaip kiti eina vienas pas kita ir kalbasi, po to apsikabina...zodziu man tai buvo kazkas nerealaus, ypatingo, nes gyvenime nieko nera svarbiau kaip nelaikyti pykcio, nuoskaudos, buti vienybeje, taikoje su Dievu ir kitais;) andukas
Jega! neskaitant to, kad puse laiko prazliumbiau kaip nezinau kas... ir ar Jonas taip taikliai susitaikyt norejo, nors niekad ir nesipykom... tuo metu Jonas buvo tikrai Dievo irankis, istartieji zodziai dar dabar skamba ausyse ir gydo.. gaila, kad musu buvo mazai, bet tikriausiai kaip tik tie, kuriu ir reikejo :)
is tikro tai man labai sunku dalintis, nes dar nezinau, kas vyksta ir kokie bus vaisiai, bet tikiu, kad saldus :) Kriste
As ta vakara grizau namo galvodama, kokie visi esat nuostabus, i kokia nuostabia bendruomene yra Viespats mane atvedes! Kaip niekad anksciau jauciau, kokie brangus man esat. Nors savaitgali jau buvau priemus susitaikinimo sakramenta, tiesiog jauciau ore tvyrancia bendruomenes atgailos dvasia, kuri itrauke, isuko, paskatindama tokiai apvalanciai gilumniai atgailai, kuri inese stipru ramybes ir palaiminimo pojuti. Dziaugiuosi, kad ten buvau ir dalyvavau su jumis visais! Ruta J.
labukas:)
as tai turbut daug tureciau pasidalint.. net nezianu kaip sutraukt ir ka isskirt.
Idomi patirtis buvo, kad ejom ispazinties kartu su Migle :) O susitaikinimo Mišios buvo ramios širdžiai tarsi eliksyras žaizdoms užgydyti..
Ir man dar asmeniškai atėjo toks išlaisvinimas dėl Miglės bendruomenėje. Nežinau, bet tarsi ta vakara pajaučiau, kad ji yra priimama. toks jausmas, kad kai esam bendruomeneje, ji yra musu visos bendruomenes vaikas, uz kuri esam visi kartu atsakingi. nezinau, ar visi su tuo sutiktu.. bet mano sirdies pozicija dabar tokia :) Egle
Tai, kas vyko si antradieni man asmeniskai buvo nerealu, seniai, kaip Igoris pasake, neturejom tokio visapusiskai naudingo susirinkimo. Jauciaus kaip didelej seimoj, kur vienas kitam tarnavome, verkeme, dziaugemes. Pati asmeniskai pep Sv. Misias, kai Kristaus kuna laikiau savo delne, isgyvenau, kad stai Dievas ir Jo meile sutelpa mano delnuose, isgyvenau nevertume, bet tuo paciu nerealia malone, kad Dievas apdovanojo mane dalyvavimu gyvose Misiose su brangiais man broliais ir sesemis. Jauciaus nenusakomai laiminga ir dekinga Jam uz tai.
Aciu, visu pirma, Dievui, Pijui ir Kestuciui bei jums, mano broliai ir seses, uz antradienini vakara. Taip pat dekoju Zivilei ir Andrejai uz slovinima kartu ir pasitikejima, Jonui ir Igoriui uz grojima kiausiniais, kiekvienam priejusiam. Aciu jums. Aukse
„Tikras bendruomeniškumas yra išbūti, išlaukti kartu iki pat galo ar beveik iki pat galo“ – maždaug taip ir labai teisingai nuskambėjo br. Pijaus pasakyti žodžiai prieš vėlyvas (kone naktines) šv. Mišias po bendruomenės Susitaikinimo pamaldų.
Kartais nėra lengva prieiti prie brolio, sesės ar pačio Dievo ir prisipažinti kažką negero darius, sakius, galvojus ir pan. bei už tai atsiprašyti ar tiesiog už kažką padėkoti… Tačiau išdrįsus tai padaryti ateina ramybė.
Vakaras leido atidziau ir kiek kitu kampu pazvelgti i save, i kitus bendruomeniokus. Pabandziau prieiti prie kiekvieno (na isskyrus ta vaikinuka, kuri maciau pirma karta:)). Tai buvo ir savotiskas issukis, nes ne kiekvienam tokia tema paprasta kazka pasakyti, rasti bent mazdaug tinkanciu zodziu... Nors pasakyti yra ka.
Misiose labai jautesi bendrumas.
Asmeninis efektas man, manau, butu buves dar didesnis, jei i pabaiga nebutu pradejes jaustis bendras dienos nuovargis... Bet jis buvo palyginus visiskai nezymus ir del to tikrai gerai jauciausi!:) Jonas
Dekoju visiems dalyvavusiems uz bendryste. Pati esu labai nustebinta Dievo (geraja prasme). Isgyvenau toki supratima-vaizdini - kaip kvieciames Jezu i savo sirdi ir Jis ateina - taip kvietemes Jezu i bendruomene ir Jis atejo - kaip i viena "vieneta". Stipru bet sunkiai aprasoma...
Palaimintos dienos,
Leona
+
Antradieni (06-12-2005) vyko bendruomenes susitaikinimo pamaldos ir Misios. Aukojo br. Pijus OP ir kun. Kestutis is Elektrenu.
Pasidalinimai:
Nu nezinau, as galiu pasakot, dziaugtis rasyt, bet kazko rimto nezinau..siaip man tai buvo vienas is prasmingiausiu susirinkimu...gera buvo suzinoti is zmoniu tai, ko dar nezinojau, ne dabar galesiu taisytis , bent jau stengtis taisytis.... drasus zingsnis man buvo ispazintis. esu pasiryzus keistis ir jau dabar stengiuosi:) gera buvo matyt, kaip kiti eina vienas pas kita ir kalbasi, po to apsikabina...zodziu man tai buvo kazkas nerealaus, ypatingo, nes gyvenime nieko nera svarbiau kaip nelaikyti pykcio, nuoskaudos, buti vienybeje, taikoje su Dievu ir kitais;) andukas
Jega! neskaitant to, kad puse laiko prazliumbiau kaip nezinau kas... ir ar Jonas taip taikliai susitaikyt norejo, nors niekad ir nesipykom... tuo metu Jonas buvo tikrai Dievo irankis, istartieji zodziai dar dabar skamba ausyse ir gydo.. gaila, kad musu buvo mazai, bet tikriausiai kaip tik tie, kuriu ir reikejo :)
is tikro tai man labai sunku dalintis, nes dar nezinau, kas vyksta ir kokie bus vaisiai, bet tikiu, kad saldus :) Kriste
As ta vakara grizau namo galvodama, kokie visi esat nuostabus, i kokia nuostabia bendruomene yra Viespats mane atvedes! Kaip niekad anksciau jauciau, kokie brangus man esat. Nors savaitgali jau buvau priemus susitaikinimo sakramenta, tiesiog jauciau ore tvyrancia bendruomenes atgailos dvasia, kuri itrauke, isuko, paskatindama tokiai apvalanciai gilumniai atgailai, kuri inese stipru ramybes ir palaiminimo pojuti. Dziaugiuosi, kad ten buvau ir dalyvavau su jumis visais! Ruta J.
labukas:)
as tai turbut daug tureciau pasidalint.. net nezianu kaip sutraukt ir ka isskirt.
Idomi patirtis buvo, kad ejom ispazinties kartu su Migle :) O susitaikinimo Mišios buvo ramios širdžiai tarsi eliksyras žaizdoms užgydyti..
Ir man dar asmeniškai atėjo toks išlaisvinimas dėl Miglės bendruomenėje. Nežinau, bet tarsi ta vakara pajaučiau, kad ji yra priimama. toks jausmas, kad kai esam bendruomeneje, ji yra musu visos bendruomenes vaikas, uz kuri esam visi kartu atsakingi. nezinau, ar visi su tuo sutiktu.. bet mano sirdies pozicija dabar tokia :) Egle
Tai, kas vyko si antradieni man asmeniskai buvo nerealu, seniai, kaip Igoris pasake, neturejom tokio visapusiskai naudingo susirinkimo. Jauciaus kaip didelej seimoj, kur vienas kitam tarnavome, verkeme, dziaugemes. Pati asmeniskai pep Sv. Misias, kai Kristaus kuna laikiau savo delne, isgyvenau, kad stai Dievas ir Jo meile sutelpa mano delnuose, isgyvenau nevertume, bet tuo paciu nerealia malone, kad Dievas apdovanojo mane dalyvavimu gyvose Misiose su brangiais man broliais ir sesemis. Jauciaus nenusakomai laiminga ir dekinga Jam uz tai.
Aciu, visu pirma, Dievui, Pijui ir Kestuciui bei jums, mano broliai ir seses, uz antradienini vakara. Taip pat dekoju Zivilei ir Andrejai uz slovinima kartu ir pasitikejima, Jonui ir Igoriui uz grojima kiausiniais, kiekvienam priejusiam. Aciu jums. Aukse
„Tikras bendruomeniškumas yra išbūti, išlaukti kartu iki pat galo ar beveik iki pat galo“ – maždaug taip ir labai teisingai nuskambėjo br. Pijaus pasakyti žodžiai prieš vėlyvas (kone naktines) šv. Mišias po bendruomenės Susitaikinimo pamaldų.
Kartais nėra lengva prieiti prie brolio, sesės ar pačio Dievo ir prisipažinti kažką negero darius, sakius, galvojus ir pan. bei už tai atsiprašyti ar tiesiog už kažką padėkoti… Tačiau išdrįsus tai padaryti ateina ramybė.
Vakaras leido atidziau ir kiek kitu kampu pazvelgti i save, i kitus bendruomeniokus. Pabandziau prieiti prie kiekvieno (na isskyrus ta vaikinuka, kuri maciau pirma karta:)). Tai buvo ir savotiskas issukis, nes ne kiekvienam tokia tema paprasta kazka pasakyti, rasti bent mazdaug tinkanciu zodziu... Nors pasakyti yra ka.
Misiose labai jautesi bendrumas.
Asmeninis efektas man, manau, butu buves dar didesnis, jei i pabaiga nebutu pradejes jaustis bendras dienos nuovargis... Bet jis buvo palyginus visiskai nezymus ir del to tikrai gerai jauciausi!:) Jonas
Dekoju visiems dalyvavusiems uz bendryste. Pati esu labai nustebinta Dievo (geraja prasme). Isgyvenau toki supratima-vaizdini - kaip kvieciames Jezu i savo sirdi ir Jis ateina - taip kvietemes Jezu i bendruomene ir Jis atejo - kaip i viena "vieneta". Stipru bet sunkiai aprasoma...
Palaimintos dienos,
Leona
+
Komentarai